Eksperto pažyma APVAi: dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Eksperto pažyma APVAi yra vienas svarbiausių dokumentų, norint gauti valstybės paramą namo renovacijai ar energinio efektyvumo didinimo projektams.
Nors ši pažyma atrodo paprasta – skaičiavimai, priemonių sąrašas ir galutinis rezultatas – praktikoje būtent čia daroma daugiausia klaidų.
Dėl neteisingai parengtos pažymos paraiškos atmetamos, prašoma patikslinimų, stringa paramos gavimo procesas arba gyventojai apskritai praranda teisę į kompensaciją.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias klaidas, daromas rengiant eksperto pažymą APVAi, paaiškinsime, kaip jų išvengti ir ką būtina žinoti,
kad pažyma būtų patvirtinta be problemų. Jei planuojate namo renovaciją su APVA parama, šis straipsnis bus būtinas vadovas.

Taip pat rekomenduojame perskaityti ir kitus mūsų straipsnius:

• Namo renovacija APVA – reikalavimai ir dokumentai
• APVA pažyma: kas tai, kada būtina ir kaip ją gauti?

Kodėl eksperto pažyma APVAi tokia svarbi?

APVA vertina ne tik planuojamų darbų sąrašą, bet ir jų poveikį pastato energiniam efektyvumui.
Eksperto pažyma parodo, ar namas po renovacijos pasieks:

• B energinio naudingumo klasę arba aukštesnę (jei to reikalauja kvietimas);
• ne mažiau kaip 40 % šiluminės energijos sutaupyti lyginant su dabartine būkle.

Jei pažyma parengta netiksliai, matematiškai klaidingai arba nerealistiškai, APVA gali:

• atmesti paraišką;
• pareikalauti pakartotinių skaičiavimų;
• apriboti finansuojamas priemones;
• sumažinti kompensacijos dydį;
• atsisakyti finansuoti projektą.

Todėl svarbu suprasti, kokios klaidos dažniausiai daromos, kad jų išvengtumėte iš anksto.

1. Netikslūs pradiniai duomenys apie pastatą

Viena dažniausių problemų – netiksliai aprašyta esama pastato būklė. Ekspertas privalo tiksliai žinoti:

• sienų konstrukcijos tipą ir storį;
• esamą šilumos izoliaciją arba jos nebuvimą;
• stogo ir perdangų sudėtį;
• langų bei durų parametrus;
• šildymo sistemos tipą ir efektyvumą;
• rūsio, cokolio, grindų tipą.

Jei šie duomenys yra spėjami arba nustatomi „iš akies“, skaičiavimai gali būti klaidingi.
APVA pažymose naudojami tikslūs metodiniai algoritmai, todėl kiekvienas parametras turi įtakos.

2. Per silpnos arba netinkamos atnaujinimo priemonės

Bandant sutaupyti, kartais į APVA pažymą įrašomos minimalios priemonės, pvz.:

• 5–7 cm sienų šiltinimas (per mažai B klasei pasiekti);
• langų keitimas tik dalyje pastato;
• paliekamas senas katilas;
• ignoruojamas prastas stogo šiltinimas;
• įrašomas prastas grindų šiltinimas.

Rezultate B klasė ir 40 % sutaupymas nepasiekiami – ir APVA projektas atmetamas.

3. Nepagrįsti energijos sutaupymo procentai

Kai kurie specialistai „dirbtinai pakelia“ energijos sutaupymą iki 40–50 %, kad tik projektas atitiktų reikalavimus.
Bet APVA tikrina skaičiavimus, ir jei rezultatai neatitinka realybės – projektas atmetamas.

Dažniausia problema – pažymoje nurodyti sutaupymai, bet realiai priemonės tokio rezultato neužtikrina.

4. Nepilna arba klaidinga šildymo sistemos analizė

Šildymo sistema turi didžiulę įtaką pastato energijos suvartojimui. Tačiau dažniausiai daromos šios klaidos:

• neteisingai įrašomas katilo galingumas ar efektyvumas;
• nenurodoma, kad sistema nebalansuota;
• neplanuojama automatinė temperatūros kontrolė;
• nevertinami seni radiatoriai arba vamzdynas.

APVA gali atsisakyti finansuoti projektą, jei šildymo sistema nebus modernizuota tiek, kiek reikia klasei pasiekti.

5. Vėdinimo sistemos ignoravimas

Tai viena iš TOP 3 klaidų Lietuvoje. Daugelis gyventojų nori pasiekti aukštą energinę klasę, tačiau:

• nurodo labai storą šiltinimą;
• įdeda gerus langus;
• atnaujina šildymo sistemą;

… bet nenurodo vėdinimo sistemos su rekuperacija.

Tokiu atveju dažnai B ar A klasės pasiekti tiesiog neįmanoma, nes pastatas tampa „per sandarus“ ir nepasižymi tinkamu oro mainų balansu.

6. Pažyma rengiama neturint aiškaus darbų plano

Kartais užsakovai patys nežino, kokius darbus nori atlikti. Tuomet ekspertas rengia pažymą pagal neaiškią informaciją,
o ją peržiūrėjus paaiškėja, kad trūksta svarbių priemonių.

Pažymą visada reikia rengti tik tada, kai:

• aišku, kokias namo konstrukcijas planuojama atnaujinti;
• žinomi visi norimi pokyčiai;
• projekto tikslai suderinti su specialistu.

7. Darbai neatitinka pažymoje numatytų sprendinių

Dažna situacija: pažymoje numatytas 25 cm šiltinimas, tačiau rangovas padaro 10–12 cm.
Tokiu atveju:

• energinė klasė nebus pasiekta;
• 40 % sutaupymo nebus;
• APVA nekompensuos išlaidų.

Svarbu: APVA tikrina tiek dokumentus, tiek realius darbus.

8. Eksperto pažyma pateikiama per vėlai

Kai kurie gyventojai pažymą pasidaro tik prieš pat paraiškos pateikimą.
Tai bloga praktika, nes:

• APVA gali paprašyti patikslinimų;
• reikia laiko atsakyti į klausimus;
• gali pritrūkti dokumentų;
• terminai gali būti praleisti.

Pažymą reikia ruošti iš anksto, idealu – likus 1–2 mėnesiams iki kvietimo pabaigos.

Ar galima viską susitvarkyti nuotoliniu būdu?

Taip. Šiandien didžioji dalis gyventojų APVA pažymas užsisako nuotoliniu.
Tam pakanka:

• namo nuotraukų iš išorės ir vidaus;
• stogo, sienų ir grindų konstrukcijų aprašymo;
• langų ir durų nuotraukų;
• katilo / šildymo sistemos informacijos;
• esamo sertifikato (jei turite).

Ekspertas viską susistemina, parengia skaičiavimus ir išduoda oficialią pažymą APVAi.

Išvada: kaip išvengti klaidų rengiant APVA pažymą?

Norint sėkmingai gauti paramą namo renovacijai, svarbiausia:

• tiksliai pateikti pastato duomenis;
• pasirinkti realias ir pakankamas atnaujinimo priemones;
• užtikrinti, kad sutaupymas bus apskaičiuotas teisingai;
• įtraukti rekuperaciją, jei reikia klasei pasiekti;
• neatsilikti nuo terminų;
• atlikti darbus taip, kaip nurodyta pažymoje;
• rinktis specialistus, kurie dirba su APVA projektais.

Jei visi šie žingsniai atliekami teisingai, projektas bus ne tik patvirtintas, bet ir suteiks maksimalų rezultatą – mažesnes sąskaitas,
didesnį komfortą ir ilgalaikę naudą.